TS pirmininkas A. Kubilius: Nauja branduolinė jėgainė statoma tik kalbomis

Pastaruoju metu visas Vyriausybės dėmesys ir pastangos sutelktos ties Nacionalinio investuotojo bendrovės kūrimu, tačiau negirdėti, kad kas nors labai rūpintųsi, jog būtų daromi kiti svarbūs darbai, be kurių atlikimo savalaikė branduolinės jėgainės statyba būtų neįmanoma.
Šiomis dienomis Estijos prezidentas pasiskundė, kad jis nežino, kaip Lietuva ruošiasi naujos branduolinės jėgainės statybai, ar jau baigiami atlikti namų darbai, po kurių visos projekte ketinančios valstybės galės pradėti tartis dėl konkrečių dalykų. Tai nėra visiškai nepagrįstas vertinimas.

Iš to, kas vyksta Lietuvoje, galima suprasti, kad būtent Nacionalinio investuotojo bendrovės sukūrimas yra svarbiausias darbas, kurį atlikus, visi ledai pajudės. Reikia pabrėžti, kad toks požiūris labai toli nuo tiesos, nes jokios įtakos tarpvalstybiniam bendradarbiavimui Nacionalinio investuotojo bendrovės kūrimas neturi, šioje srityje Lietuva gali būti ir toliau atstovaujama bendrovės “Lietuvos energija”.

Tačiau yra kitų labai svarbių namų darbų, kuriuos Lietuva privalo padaryti iki tarpvalstybinių derybų pradžios arba bent jau iki konkursų dėl branduolinės jėgainės statybos paskelbimo. Šie darbai kol kas yra gerokai užleisti, todėl mažai tikėtina, kad statybos galėtų prasidėti laiko grafikuose numatytu laiku.

Nėra teisinės bazės naujai jėgainei statyti

Pirmiausia, Lietuva nėra parengusi teisinės bazės, kuri leistų kitoms šalims Lietuvoje saugiai statyti ir eksploatuoti branduolinę jėgainę. Žinant, kad numatomas Lietuvos svoris branduolinėje jėgainėje gali būti tik apie trečdalis akcijų ir neturint kontrolinio akcijų paketo akivaizdu, jog teisinė aplinka turi būti ypač kruopščiai parengta ir atitikti tarptautinės teisės reikalavimus, kad vėliau valstybei netektų dengti nuostolių, atsiradusių dėl nepakankamo jėgainę statysiančios ir eksploatuosiančios organizacijos teisių, pareigų ir atsakomybės apibrėžimo.

Atsakingos valstybės institucijos kol kas šio klausimo nėra komentavusios ir jokių įstatymų tvarkaraščio Seimui nėra pateikusios. Yra akivaizdu, kad reikia keisti Branduolinės energijos įstatymą, kol kas iki galo neparengtas branduolinių atliekų saugos įstatymas, turėtų būti apibrėžta pačios jėgainės veiklos teisinė aplinka, saugos, nacionalinio saugumo reikalavimai.

Specialistai tvirtina, kad tokios teisinės bazės sukūrimui Didžioji Britanija užtruko dvejus metus, todėl vargu ar galima tikėtis, kad Lietuvoje tas laikas galėtų būti trumpesnis.

Pažymėtina, kad šią teisinę bazę turėtų sukurti pati valstybė, nes jei ją būtų palikta kurti branduolinės jėgainės operatoriui ar Nacionalinio investuotojo bendrovei, tai jos susikurtų operatoriui, o ne valstybei naudingą veiklos aplinką.

Reikėtų galvoje turėti ir tą aplinkybę, kad Lietuva, nors ir yra branduolinę jėgainę eksploatuojanti valstybė, bet neturi ne tik išbaigtos teisinės aplinkos, bet ir jokios patirties, kaip statyti naują branduolinę elektrinę. Į tą aplinkybę atkreipia dėmesį ir Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) – šalys naujokės susiduria su didelėmis problemomis organizuodamos pirmos branduolinės elektrinės statybą.

Norint visus šiuos parengiamuosius darbus tinkamai atlikti, ypač siekiant sutvarkyti teisinę aplinką, pirmiausia reikia pasirūpinti atitinkamais valstybės administraciniais gebėjimais. Remiantis TATENA rekomendacijomis turėtų būti įsteigtas specialus departamentas prie Ūkio ministerijos arba prie Vyriausybės, jo veiklai turi būti skirtas finansavimas. Šiuo metu Ūkio ministerijoje yra tik pareigūnai, atsakingi už veikiančios jėgainės uždarymą, o visa organizacine veikla užsiima "Lietuvos energija". Po reorganizavimo ji įsilies į Nacionalinio investuotojo bendrovę, kuri pirmenybę teiks verslo reikalams, o ne valstybės interesų atstovavimui.

Branduolinės jėgainės statybos ir Baltijos valstybių prisijungimo prie UCTE suderinamumas

Kitas ypač svarbus klausimas yra naujosios jėgainės atitiktis UCTE reikalavimams ir elektrinės galimybės veikti šioje sistemoje.

Pastaruoju metu vis garsiau kalbama, kad naujos jėgainės statyba ir Lietuvos elektros sistemos įsijungimas į UCTE yra nesuderinami projektai, todėl įsijungimą į UCTE reikėtų pamiršti ir naująją jėgainę eksploatuoti "JES Rossiji" reguliavimo aplinkoje.

Reikėtų pažymėti, kad tiek šių vasaros pradžioje priimtame Nacionalinio investuotojo bendrovės įstatyme, tiek ir pavasarį priimtoje nacionalinėje energetikos strategijoje yra labai aiškus reikalavimas, kad naujoji jėgainė turėtų veikti UCTE aplinkoje, tad iki skelbiant konkursą dėl naujosios jėgainės statybos turėtume turėti labai aiškų atsakymą, kokiomis sąlygomis šie du projektai yra suderinami, o jei jie iš tiesų nesuderinami, tai reikėtų naujų politinių apsisprendimų bei teisės aktų pakeitimo.

Šis klausimas turėtų būti aptariamas kartu su kitomis valstybėmis, kurios pareiškė ketinimus dalyvauti naujos jėgainės statyboje. Čia ypač svarbus lenkų dalyvavimas, nes jau dabar matyti, kad nuo to, kaip greitai Lenkija pertvarkys savo elektros tinklus, priklausys ir Baltijos valstybių prisijungimo prie UCTE laikas bei galimybės naujajai jėgainei veikti jau UCTE sistemoje.

Poveikio aplinkai vertinimas

Vyriausybė šiuo metu rengia naujosios jėgainės poveikio aplinkai vertinimą. Galutinis šio vertinimo patvirtinimas numatomas tik kitų metų rudenį.

Ministras pirmininkas G.Kirkilas ne kartą yra pažymėjęs, kad būtent nuo šio vertinimo priklauso, kokio galingumo jėgainę bus galima statyti. Tai reiškia, kad tik turint šį vertinimą gali prasidėti rimtos tarpvalstybinės derybos dėl galių pasidalijimo bei jėgainės valdymo.

Gali būti, kad galutinis apsisprendimas dėl poveikio aplinkai vertinimo patvirtinimo nevyks taip sklandžiai, kaip tikimasi. Savo požiūrį čia gali turėti ne tik kaimyninė Baltarusija, kurios teritorijoje yra dalis Drūkšių ežero bei šio ežero vandens lygį reguliuojanti pralaida, bet ir kitos branduolinės energetikos plėtros atžvilgiu ne itin draugiškai nusiteikusios valstybės. Jau dabar žinoma, kad norą dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo darbe yra pareiškusi antibranduolinėmis nuotaikomis garsėjanti Austrija.

Jėgainės statyba – ne prioritetas

Kaip jau minėta, nėra ženklų, kurie rodytų, kad Vyriausybė supranta šių namų darbų svarbą naujos branduolinės jėgainės statybai. Nacionalinio investuotojo bendrovės įkūrimas šių klausimų niekaip nesprendžia, tai yra tik valstybės rūpestis. Jei ir toliau šie darbai bus atidėliojami taip, kaip buvo iki šiol, vargu ar iš viso galėsime tikėti, kad Vyriausybė turi rimtų ketinimų naują jėgainę statyti, o viso dabartinio šurmulio padarinys tebus sugadinti santykiai su kaimynais bei gerokai ūgtelėjusi NDX turto vertė.

Juolab abejonės kyla žinant, kad ir patys NDX vadovai nėra nei labai dideli jungimosi prie UCTE sistemos, nei pačios jėgainės statybos entuziastai. Jie ne kartą yra pažymėję, kad verslo požiūriu naudingiausia statyti jungtį su Švedija, regis, tik šia kryptimi ir bus judama išties negailint pastangų.

2007 m. lapkričio 12 d.