Vienas didžiausių deficitų išlieka telkiančioji lyderystė
Andrius Kubilius
Seimo vicepirmininkas, Tėvynės sąjungos pirmininkas
Svarbiau ne susitarimai, bet padaryti darbai
Prasidedant naujam sezonui keletą žodžių apie pagrindinius darbus ir galimą politinę raidą.
Kaip ir prognozavau, Tėvynės sąjungos ir socialdemokratų santykiai daugelio apžvalgininkų buvo įnirtingai gvildenami ir vasarą, nors, mano įsitikinimu, tema nėra verta tokio didelio dėmesio.
Esu kalbėjęs, kad vienerių metų mūsų bendradarbiavimo patirtis yra įvairi: yra pozityvių dalykų, yra ir nusivylimo, ypač Vyriausybės nesugebėjimo vykdyti susitarimus. Todėl turime apie ką pagalvoti iki savo tarybos posėdžio rugsėjo 8 d., kuomet toliau svarstysime su tuo susijusius klausimus. Dar nežinau, kokį sprendimą galėsime priimti.
Kita vertus, verta pastebėti, kad mažumos Vyriausybė jau trečią dieną gyvuoja be jokio susitarimo su mumis ir kol kas nieko neįvyko. Kaip galima suprasti iš pranešimų apie socialdemokratų tarybos posėdį, jie lyg ir apsisprendė prašyti mūsų tolesnės paramos, bet kol kas kokios nors derybos dar neprasidėjo. Mes tikrai nesijaudinsime, jeigu jos ir neprasidės.
Noriu atkreipti dėmesį į naują faktorių: A.Zuokui ir A.Paulauskui paskelbus apie jų partijų strateginę partnerystę, kurią Rimvydas Valatka jau pakrikštijo "2A", valdančioji koalicija ir be sutarčių su Tėvynės sąjunga turi solidų ją remiančių balsų skaičių. Tokią situaciją mes prognozavome dar praėjusiais metais, pasirašydami pirmąjį susitarimą. Mažumos Vyriausybė gali rasti ir kitokių būdų užsitikrinti sau paramą, todėl patys socialdemokratai turėtų sau atsakyti, kam jiems būtų reikalinga mūsų parama.
Žymiai svarbiau yra ne tai – bus ar ne kokie nors mūsų ir socialdemokratų susitarimai, bet tai, kokie darbai per šį pusmetį bus padaryti. Dėl to, kad tokie darbai būtų padaryti, reikės tartis ne tik su socialdemokratais. Mūsų patirtis rodo, kad, tariantis vien tik su socialdemokratais, darbai kartais lieka ir nepadaryti. Šiandien Lietuvos politiniame gyvenime vienas iš didžiausių deficitų yra telkiančios lyderystės deficitas, apie ką irgi esu jau kalbėjęs.
Kokie tie darbai, kuriems reikia telktis ir kokius, mūsų nuomone, artimiausią pusmetį reiktų įgyvendinti?
Pirmasis blokas tokių darbų – antikorupcinis. Reikia suderinto veiksmų plano, kaip bus užbaigtas VSD ir "Dujotekanos" reikalų tyrimas ir kaip bus pertvarkyta VSD. Tai neginčytina. Tai, ko nespėjome baigti pavasarį, turi būti padaryta dabar.
Antrasis punktas šiame bloke – antikorupcinių įstatymų, numatančių valdininkų nepagrįsto praturtėjimo pripažinimą korupciniu praturtėjimu priėmimas (šį bloką parengė Rimanto Dagio vadovaujama Seimo Antikorupcinė komisija). Nors pavasario sesijoje buvo dėl to tariamasi, bet šiam svarbiam įstatymų paketui nepavyko užsitikrinti socialdemokratų ir kitų partijų paramos.
Trečias dalykas, kuris liko neįgyvendintas, nors taip pat buvo tariamasi, specialaus STT padalinio, kuris kontroliuotų partijų finansus, įkūrimas.
Ir paskutinis dalykas – rinkimų ir partijų finansavimo antikorupcinis sutvarkymas. Tam tikros įstatymo paketo užuomazgos yra. Mes esame įsitikinę, kad šį bloką reikia sutvarkyti iki Naujųjų metų, kad į Seimo rinkimus eitume žymiai skaidresnėje aplinkoje.
Antrasis blokas – energetika. Be abejo, atominė elektrinė ir mūsų elektros ūkio jungimasis į europines sistemas lieka svarbiausiu prioritetu. Dar svarbu bendros ir suderintos pastangos dėl II bloko neuždarymo. Pats laikas dabar imtis iniciatyvų. Taip ir projektavome: kai bus priimtas įstatymas, tokios iniciatyvos turi būti pradėtos realizuoti.
Šalia to yra keletas konkrečių dalykų – tai Šilumos įstatymo priėmimas. Socialdemokratai turėtų nustoti priešintis šio įstatymo priėmimui.
Ir paskutinis dalykas šiame bloke – jokių pataisų Dujų įstatyme.
Trečiasis blokas – kiti įvairūs ir svarbūs klausimai. Pirmiausia, aukštojo mokslo reformos realizavimas. Vasaros pabaigoje man pasirodė, kad Vyriausybė ir Švietimo ministerija traukiasi, ir tai būtų nedovanotina.
Pilietybės įstatymo pataisų priėmimas (dvigubos pilietybės reikalų racionalus sprendimas, apie ką aš keletą žodžių pasakysiu atskirai).
Tikrai norėčiau matyti bendras pastangas kurti tikrą kovos su alkoholizmu strategiją, imantis ne tik atskirų veiksmų.
Ir mums svarbus dalykas, kurio mes jau ėmėmės anksčiau – tai paramos šeimai pagrindų įstatymo svarstymas Seime, kurio projektą esame parengę ir siūlysime svarstyti.
Ir tradicinis, bet šiuokart, matyt, bus labai svarbus – tai 2008 metų biudžetas. Pagrindinis klausimas, kurį mes keliame: ar biudžetas bus skirtas rinkimams ir valdančiosios koalicijos rinkimų kampanijai, ar orientuotas į euro įvedimą? Iš kai kurių veiksmų galima spėti, kad Vyriausybė ruošiasi biudžetą orientuoti į rinkimus (pvz., atlyginimai mokytojams, pažadėti kelti šiemet, perkelti į kitus metus; tai leidžia spėti, kad bus norima socialiai jautriai pasirodyti prieš rinkimus). Dėl biudžeto bus reikalingos atskiros svarbios diskusijos, nes iš kai kurių požymių atrodo, kad Vyriausybė pateiks biudžeto projektą su dideliu fiskaliniu deficitu, gerokai viršijančiu 1 proc. (gal net arti 1.5 proc.), nors pagal euro įvedimo planą ir pagal pažadus Europos Komisijai yra įsipareigota kitais metais fiskalinį deficitą turėti ne didesnį kaip pusės procento. Jeigu Vyriausybė eis su tokiu projektu, kuriame fiskalinis deficitas viršys vieną procentą, tai reikš, kad Vyriausybė prieš rinkimus didina išlaidas ir kad euras tolsta. Mes tokių tendencijų neremsime.
Tai pakankamai nemažas preliminarus darbų sąrašas. Premjerui pats laikas pradėti galvoti, koks bus jo palikimas ir kuo jis nori išlikti Lietuvos istorijoje: ar tik premjeru, kuris įnirtingai gynė “Dujotekanos” ir dujininkų interesus, taip pat ir VSD reikalų tyrime, ar premjeru, kurio premjeravimo metu buvo padaryta ir keletas svarbių darbų. Premjerui pats metas atsikratyti dujų kvapo, kurio šią vasarą buvo pakankamai daug (premjero išpuoliai prieš Prezidentūrą dėl komisijos sudarymo, teatrališkas susirūpinimas dėl būsimojo kainų padidėjimo ir ministro P. Vaitiekūno iškvietimas iš atostogų ir t.t.). Nors čia turėčiau pasakyti, kad Virgilijaus Poderio pasiūlymas į Valstybinės ekonomikos ir kainų kontrolės komisijos pirmininkus, padarytas gal ir prezidentui spaudžiant, yra pirmas vilčių teikiantis ženklelis, kad to kvapo galėtų būti ir mažiau.
Taigi mums svarbiausia yra darbai ir įsitikinimas, kad jie tikrai bus padaryti. Prezidentas jau yra sakęs, kad šiai Vyriausybei rūpi, deja, tik tai, kaip išsilaikyti. Tik darbai gali jai padėti išsilaikyti dar vienerius metus.
Ar Artūras Paulauskas nesupranta, ką siūlo?
Pastarąją savaitę daug kalbų kilo dėl dvigubos pilietybės. Premjeras lyg ir pasakė, kad rems mūsų siūlymus, įregistruotus Seime. Mūsų poziciją ir siūlymus žinote. Mes dar pavasarį įregistravome Pilietybės įstatymo pataisas, kuriose, kaip reikalauja Konstitucijos 12 str., įvardijome atskirus atvejus, kada galima turėti dvigubą pilietybę, išlaikant ir Lietuvos pilietybę.
Nelabai suprantu kritikų, kurie, atrodo, nėra skaitę nei mūsų siūlymų, nei Konstitucinio teismo išaiškinimų, o yra girdėję tik keletą žodžių, kuriuos yra pasakęs ir Konstitucinio teismo pirmininkas, kad reikalingas referendumas. Nesu prieš referendumus, bet turiu pasakyti, kad mane stebina politikų veržimasis į referendumą, – problemas galima spręsti įstatymais. Ar tame veržimesi nėra bandymų ieškoti kokių nors privalumų savo rinkimų kampanijai, nes referendumas sutaptų su Seimo rinkimais?
Noriu priminti, kad KT savo garsiajame išaiškinime praėjusių metų spalio mėn. yra pasakęs: “Pabrėžtina, kad jeigu įstatymų leidėjas iš tikrųjų vadovaujasi nuostata, kad dvigubos pilietybės nereikia riboti, jis pirmiausia turėtų imtis atitinkamų Konstitucijos nuostatų, inter alia 12 straipsnio, revizijos ir tai daryti laikydamasis tos tvarkos, kuri yra nustatyta pačioje Konstitucijoje”.
Taigi tik tuo atveju, jei būtų galvojama, kad nereikia riboti teisių į dvigubą pilietybę, reikėtų rengti referendumą. Tačiau atsisakymas ribojimo būtų klaida. Nežinau šalies, kuri neribotų. Ir dabar Konstitucija numato ne dvigubos pilietybės draudimą, o ribojimą įstatymo nustatytais atskirais atvejais.
Todėl nustebino A. Paulausko iniciatyva siūlyti referendumui nuostatą, kad kiekvienas Lietuvos pilietis galėtų būti kitos valstybės piliečiu be jokių apribojimų. Nesuprantu, ar A. Paulauskas nesupranta, ką siūlo, nors yra prityręs teisininkas, ar sąmoningai tai daro. Tokio siūlymo įgyvendinimas reikštų, pavyzdžiui, kad Lietuvoje gyvenantys 200 000 rusakalbių potencialiai galėtų pretenduoti į Rusijos pilietybę, išlaikydami Lietuvos pilietybę, ir Rusija įgytų visas teises ginti jų interesus. Kremlius tiesiog džiaugtųsi tokia dovana. Abchazijoje jie tai įgyvendina sąmoningai, nors gana sunkiai.
Siūlau nejuokauti tokiais dalykais ir neaukoti Lietuvos valstybės interesų rinkimų kampanijai. Ir nesužlugdyti Lietuvos piliečių teisės turėti dvigubą pilietybę, bet tai daryti remiantis sveiku protu. KT savo garsiajame išaiškinime yra taip pat nurodęs, kad Pilietybės įstatymą reikia taisyti ir numatyti atvejus, kai galima dviguba pilietybė. To reikalauja Konstitucijos 12 str. Mes tai ir siūlome savo pataisomis.
Parengta pagal 2007-09-03 spaudos konferenciją
