Interpeliacija Gediminui Kirkilui

Tiesa sakant, nejaučiu jokio džiaugsmo šia galimybe išsakyti kritinių pastabų Vyriausybei ir visai valdančiajai daugumai. Džiaugsmo nejaučiu visų pirma todėl, kad tikrai gaila Lietuvos žmonių, kurie turi stebėti tokį valdančios koalicijos ir drįstų pasakyti visos dabartinės politikos bankrotą. Džiaugsmo nejaučiu ir todėl, kad ir tarp socialdemokratų yra išmintingų žmonių, tačiau tai ką matome jų Vyriausybės veikloje, verčia kalbėti karčią tiesą.

Šiandien svarstome interpeliaciją, kurioje yra užduota daug klausimų dėl energetikos, tame tarpe ir dėl “Leo.lt” kūrimo. Kaip visada Premjero atsakymai yra iš anksto aiškūs. Jų esmė: “viskas gerai, Vyriausybė dirba be klaidų, jokių problemų nėra, maisto produktų kainos pinga, korupcija mažėja, o mokytojai gali pabadauti.Užsienio ekspertai klysta.” Kai girdi tokius atsakymus, tai juos kruopščiai nagrinėti nėra didelės prasmės.

Tuo tarpu G. Kirkilo Vyriausybės darbą steigiant tą patį “Leo.lt” tiksliausiai yra apibūdinę tarptautiniai ekspertai.

"Economist Intelligence Unit" leidinyje teigiama, kad nacionalinio investuotojo bendrovės "Leo LT", kuri turės įgyvendinti stambiausius energetikos projektus, steigimas nėra efektyviai pagrįstas nei finansiškai, nei nacionalinių interesų gynimo prasme, o pats jo kūrimas yra neskaidrus.

Štai kelios citatos:

“Projektas Lietuvos mokesčių mokėtojų sąskaita naudingas privačiojo sektoriaus partneriui.


Dar didesnį susirūpinimą kelia spaudimas, kurį tenka atlaikyti abejojantiesiems šiuo sandoriu. Sandorį kritikuojantys valstybės administracijos nariai buvo priversti nutilti, o kiti oponentai atvirai kaltinami prieštaravimu nacionaliniam interesui. Valdančios koalicijos nariai /…/ griebėsi sovietinių laikų taktikos.
Nepakankamas plano skaidrumas ir spaudimas, kurio sulaukė jo priešininkai, kelia abejonių dėl vyriausybės motyvų.

Socialdemokratai gali viltis, kad neoficialus aljansas su VP užtikrins partijai išteklių, kurių jai reikia dosnioms išlaidoms rinkimų kampanijai, kurios paslėptų partijos silpnumą, finansuoti.Iš esmės galima padaryti dvi išvadas. Pirma - "Leo" kūrimas nėra nei rentabilus, nei atitinka nacionalinį interesą. Antroji išvada susijusi su Lietuvos demokratijos būkle - panašu, kad Lietuvos politika dabar yra mažiau atspari "valstybės užvaldymui" - perteklinei tam tikrų privačių interesų įtakai įstatymų leidybos procesui - negu buvo manyta anksčiau.”

Nemanau, kad prie šių žodžių reikėtų dar ką nors pridurti ir kad dar būtų koks reikalas vargti ir įrodinėti, kodėl interpeliacijai būtina pritarti.

Taip yra vertinamas šios Vyriausybės darbas ir to darbo rezultatas. Tenka pastebėti, kad užsienio ekspertai pateikia ir labai tikslų bendrą situacijos įvertinimą - “Lietuvos politika yra mažiau atspari “valstybės užvaldymui” Tai kad tokiame autoritetingame leidinyje taip yra vertinama Lietuvos valdžia, yra didelė žala Lietuvai, nepaisant to, kad išgirsime eilinį paaiškinimą, jog užsienio ekspertai klysta.

Nuo pat 2000-ųjų metų rinkimų besitęsiantis socialdemokratų dominavimas valdžioje išsiskyrė abejingumu korupcijos plėtrai bei idėjinio, ideologinio ar vertybinio stuburo nebuvimu.. Dabar jau kažkaip net nepatogu prisiminti, kad net buvo viešų pažadų atsistatydinti, jei korupcija nesumažės, nes tokie priminimai priimami kaip įžeidimas.

Griuvus Brazausko ir Uspaskicho tandemui, atrodė, kad galime sulaukti rimtesnių permainų ir Vyriausybės, ir pačių socialdemokratų veikloje. Išlikdami opozicijoje, net sutikome paremti kai kuriuos darbus, jei jie būtų daromi. Deja šia galimybe pasikeisti iš esmės socialdemokratai nepasinaudojo.

Jei ir būta per šį laikotarpį permainų, tai tik į blogą. Aš nesiimsiu kruopščiai analizuoti, kodėl ši valdžia atėjo iki tokio bankroto. Galima įvardinti daug priežasčių, bet jų esmę ko gero geriausiai atskleidė praeitų metų VSD reikalų tyrimas ir valdžios elgesys to tyrimo metu. Jau tuo metu sakėme, kad tai atves į jų bankrotą. Taip jau sutapo, kad po to, kai nutraukėme paramos sutartį, bankrotas tik paspartėjo.

Taigi , sovietinį stilių ir nomenklatūrinius įpročius ėmė pastebėti net užsienio ekspertai, o mokytojai savo kailiu pajuto, ką reiškia žadanti, bet sprendimų negebanti priimti neveiksni valdžia.

Būtų galima ramiai žiūrėti į šią socialdemokratinio valdymo bankroto procedūrą, iki Seimo rinkimų net ir užmerkiant akis į prastą Lietuvos vaizdą užsienio ekspertų akyse, jei savo neveiksnumu valdžia kenktų tik pati sau, bet visa problema yra tai, kad ji savo neveiksnumu kuria sunkiai išsprendžiamas problemas valstybės ateičiai.

O neveiksnumą geriausiai liudija, kad ir tas paprastas faktas, jog tas pats “Leo.lt”, kuris tokia ypatingos skubos tvarka buvo stumiamas per Seimą, dabar jau trečią mėnesį Vyriausybės yra marinamas. Jeigu Vyriausybė šiuo klausimu trečią mėnesį trypčioja vietoje, tai ką tada kalbėti apie kitas problemas ir jų sprendimą, kurių niekas jau nebesitiki sulaukti.

Kaip jau sakiau, galėtumėme, gana ramiai žiūrėti į šios valdžios užsitęsusią agoniją, jeigu ne trys esminės problemos, kurios reikalauja neatidėliotinų sprendimų ir nebankrutavusios, bent šiek tiek veikiančios valdžios dar iki Seimo rinkimų.

Tos esminės problemos apie kurias reikia keletą žodžių tarti yra šios:
a)šio rudens Seimo rinkimų skaidrumas;
b) 2010 metų energetika;
c) 2009 metų biudžetas;

Pirma, jei nedelsiant nebus priimti antikorupciniai ir partijų finansavimą griežtinantys įstatymai, tikėtina, kad kitas Seimas pratęs tradiciją būti blogesniu už pirmtaką. O tai jau grėstų rimtomis socialinėmis įtampomis, nes nesprendžiamos problemos anksčiau ar vėliau sprogsta.

Antra, apie 2010 metų energetikos problemą esame daug kalbėję, apie tai kalbame ir interpeliacijoje. Deja, kaip ir anksčiau, taip ir dabar matau daugiau Premjero rūpesčio ne kaip žinomas problemas spręsti, o kaip iki rinkimų dėl šių problemų apkaltinti ką nors kitą, pavyzdžiui Kubilių. Po to kaltins Abišalą. Laikas bus iššvaistytas, o problemos liks naujai valdžiai.

Ir trečia problema, kuri reikalauja neatidėliotino sprendimo yra 2009 metų biudžetas. Kaip tenka neoficialiai girdėti iš Finansų ministerijos – kitais metais valstybės išlaidos galės didėti absoliučiais skaičiais tik apie pusantro milijardo litų, tai yra maždaug tik 5 %, tai yra dvigubai mažiau nei prognozuojama 10 proc infliacija. Tenka pastebėti, kad pavyzdžiui šių metų biudžete lyginant su praeitų metų biudžetu išlaidos padidėjo beveik šešiais milijardais litų, tai yra beveik 30 %.. Galima įsivaizduoti, kaip visų ekonominės krizės požymių akivaizdoje visai ekonomikai ir socialiniams reikalams smogs toks valstybės išlaidų mažinimo šokas, kai valstybės išlaidos augs mažiau net už infliaciją. Kažin ar toks smūgis yra išmintingas ir taip stojančiam ekonomikos traukiniui. Bet šiuo metu tai yra suplanuota. Toks planas reiškia, kad augančių kainų akivaizdoje, valstybės sektoriaus (tame tarpe mokytojų, medikų ir kitų grupių) atlyginimai turės būti paprasčiausiai užšaldyti. Tokio užšaldymo visas pasekmes šiandien net ir sunku suvokti.

Yra galimybių išvardintas problemas spręsti, spręsti ryžtingai ir efektyviai. Pavyzdžiui, yra galimybių susitvarkyti su valstybės biudžeto pajamomis ir išlaidomis, numatyti ir pakankamai didelį jų augimą ir praktiškai subalansuotą biudžetą, bet tam reikia ne bankrutuojančios valdžios, o valdžios su kuria būtų galima rimtai tartis dėl esminių viešųjų finansų politikos pertvarkų, tame tarpe ir mokestinės politikos pertvarkų. Ir ne kokių nors eilinių pasapnavimų apie progresinius mokesčius, ar pelno mokesčio padidinimą 4 proc., o rimtų sisteminių pertvarkų

Bet tą reikia daryti dabar dar iki vasaros, nes rudenį po rinkimų bus vėlu. Ir tada 2009 metai bus toks šios bankrutuojančios valdžios palikimas Lietuvai, kad džiaugsmo nebus niekam – nei žmonėms, nei naujai valdžiai.

Ar galime tikėtis, kad dabartinė Vyriausybė, nepakeitus jos vadovybės, staiga ims dirbti kitaip ir ims nebe žadėti, o realiai dirbti? Aš tokių vilčių jau nebeturiu. Todėl ir kviečiu balsuoti už permainas.

Tiesa sakant, net jei interpeliacija ir pavyktų, rimtų permainų iš šios daugumos nesitikime. Bet jei yra nors maža galimybė pradėti nors kažką keisti, privalome tai padaryti. Nes toliau taip nebegalima.